Abrikosas laikomas nepretenzingu vaismedžiu, kuris gali augti bet kuriame sodo sklype ir būti jo puošmena, ypač žydėjimo laikotarpiu. Tokiame ilgai lauktame vasaros sezone abrikosai suteikia saldžių, sultingų ir sveikų vaisių, kurie yra mėgstamas vaisių skanėstas daugeliui. Paprastai medis duoda gausų derlių, tačiau retais atvejais vaisių procesas gali neprasidėti. Tai atsitinka dėl įvairių priežasčių, susijusių su netinkama vaisių pasėlių priežiūra. Tiksliai nustatę šią priežastį, po tam tikro laiko vėl galėsite mėgautis gardžiomis abrikosų medžio dovanomis.
Netinkama abrikosų priežiūra reiškia nepakankamą laistymą ir maitinimą, nereguliarų genėjimą ir kenkėjų bei ligų prevenciją. Visus metus rekomenduojama visapusiškai prižiūrėti šį vaisių derlių. Medį būtina pradėti taupyti nustatant priežastis, tarp kurių yra dažniausiai pasitaikančių.
Pagrindinės priežastys, kodėl abrikosai neduoda vaisių
Laistymas
Abrikosai nemėgsta drėgmės pertekliaus dirvožemyje ir stovinčio vandens, nes dėl to dirva sutankėja. Medžiui reikia purios ir gerai laidžios dirvos. Reguliariai iškritus krituliams, augalui papildomai laistyti nereikia, tokios natūralios drėgmės visiškai pakanka.
Privalomas laistymas turėtų būti pradiniu laikotarpiu ir aktyvaus ūglių augimo laikotarpiu (maždaug balandžio ir gegužės mėnesiais), taip pat 10-15 dienų po uogų nokinimo ir vėl apie lapkritį.
Viršutinis padažas
Patyrę sodininkai rekomenduoja naudoti organinį tręšimą jauniems pasėliams, o visiškam medžių derėjimui reikalingos trąšos su mineraliniais komponentais. Mineraliniu tręšimu dirvožemį rekomenduojama tepti kartą per metus. Tai superfosfatas, kurio kiekis yra apie 900 g, amonio nitratas - apie 400 g ir kalio chloridas - 250 g.
Apipjaustymas
Kokybiškas ir gausus abrikosų derlius priklauso nuo savalaikio ir reguliaraus jaunų ūglių, išaugančių iš pagrindinių skeleto šakų, genėjimo. Genėti galima tik tuos ūglius, kurių ilgis yra nuo 35 iki 50 cm, ir tuos, kurie auga vainiko viduje arba vertikaliai.
Taip pat galima atlikti dvigubą genėjimą, kuris taip pat prisideda prie gausaus derliaus. Pirmasis rengiamas kovo pradžioje, o antrasis - birželio viduryje. Po pirmojo genėjimo atsiranda daug naujų ūglių su žiediniais pumpurais. Antrasis genėjimas susideda iš viršutinių pumpurų prispaudimo ant jaunų šakų ir skatina ūglių augimą, ant kurių formuojasi žiedpumpuriai kitam sezonui. Jie (nauji ūgliai) yra apsaugoti nuo pavasarinių šalnų, nes žydi savaite ar pusantros vėliau nei įprastai.
Jei suaugęs medis nustojo duoti vaisių, jį reikia genėti prieš senėjimą. Tokiu atveju procedūra atliekama ne tik naujiems ūgliams, bet ir senoms griaučių šakoms.
Pavasario šalnos
Naktinės šalnos balandžio – gegužės mėnesiais dažnai yra viena iš pagrindinių vaisių stokos priežasčių.Aštri dienos ir nakties temperatūros kaita abrikosų žydėjimo metu nulemia žiedų kritimą arba jų apdulkinimą. Šaldymas ir žydėjimas dažniausiai nulinis vaisių derlius.
Jei bandysite žydėjimo periodą atidėti vėlesniam laikui, tuomet šalnų galima išvengti. Medis žydės vėliau, jei:
- Vėlyvą rudenį gausiai laistykite medžius;
- Tampi sniegą prie kamienų vasario pabaigoje - kovo pradžioje;
- Kovo mėnesį balinti lagaminus kalkių tirpalu;
- Naudokite dūmus;
- Taikyti auksinus.
Auksinai - tai specialūs vaismedžių purškimo sprendimai, kurie tepami vėlyvą rudenį ir žydėjimo pradžią gali atitolinti maždaug 7–10 dienų.
Dirvožemio sudėtis ir sodinimo vieta
Nerekomenduojama abrikosų auginti vietovėje, kurioje veikia skersvėjai ir staigūs vėjo gūsiai. Taip pat gerai, jei šalia auga dar bent vienas abrikosas, kuris taps apdulkintoju medžiu ir taps reguliaraus ir gausaus derliaus garantu.
Visiškas derėjimas priklauso ir nuo dirvožemio, kuriame auga vaismedžiai. Žemės sklypui su abrikosais reikalingas derlingas dirvožemis, pasižymintis geromis drenažo savybėmis. Pagrindiniai jo komponentai yra oro mainai ir drėgmės pralaidumas. Abrikosas nemėgsta molio dirvožemio, taip pat vietovių, kuriose yra netoliese esančių gruntinių vandenų.
Kenkėjai ir ligos
Prevencinės priemonės pavasario ir rudens laikotarpiu apsaugos abrikosus nuo kenkėjų įsiveržimo ir ligų, kurios taip pat sukelia netaisyklingą derlių, atsiradimo. Pasėlius rekomenduojama purkšti Bordeaux skysčiu (dviejų procentų tirpalu).
Reguliari ir tinkama abrikosų medžio priežiūra turėtų prasidėti perkant ir sodinant jauną daigą ir tęstis visą jo gyvenimą. Kruopštumas, rūpestingumas ir dėmesys vaisių kultūrai tikrai atneš ilgai lauktą gausų derlių.
