Agapanthus (Agapanthus) - daugiamečių žolinių svogūnų šeimos atstovas pateikiamas daugybės rūšių ir veislių pavidalu. Jo gimtine laikomos Pietų Afrikos šalys.
Agapanthus susideda iš storų mėsingų šaknų, plonų ir ilgų sodriai žalios spalvos bazinių lapų, aukšto žiedkočio (apie 60-70 centimetrų aukščio), kurio viršuje yra daugybė žiedų. Agapantas gausiai žydi (daugiau nei 100 žiedų ant vieno žiedkočio) ir ilgą laiką (apie 2 mėnesius) žydi mėlynos, alyvinės ar baltos spalvos žiedais.
Agapanto priežiūra namuose
Vieta ir apšvietimas
Apšvietimas Agapanthus yra gyvybiškai svarbus. Dėl jo trūkumo žiedkočiai praranda jėgą ir lūžta. Daugiamečius augalus geriausia pastatyti gerai apšviestoje vietoje, net ir esant tiesioginiams saulės spinduliams.
Temperatūra
Agapanto turinio temperatūros režimas skiriasi priklausomai nuo sezono. Agapantas nebijo aukštos temperatūros vasarą, todėl lauke jaučiasi gerai. Artėjant rudens šalčiams, daugiamečiams augalams reikia žemesnės temperatūros, o žiemą juos paprastai reikia perkelti į kambarį, kuriame yra geras apšvietimas ir temperatūra ne aukštesnė kaip dvylika laipsnių Celsijaus.
Oro drėgnumas
Oro drėgnumas neturi esminės reikšmės agapanto vystymuisi. Gėlę galima lengvai laikyti tiek esant aukštai drėgmei, tiek sausame patalpų ore.
Laistymas
Nuo kovo iki rugpjūčio agapantus reikia reguliariai ir gausiai laistyti. Per likusius mėnesius laistymas žymiai sumažina, tačiau kontroliuoja augalo būklę ir jo išorinius požymius. Jei trūksta drėgmės, o žiemą kambaryje temperatūra yra labai žema, gali būti, kad gėlė numes lapus. Norėdami to išvengti, turite kasdien stebėti žaliosios masės būklę ir koreguoti drėkinimo kiekį.
Dirvožemis
Optimaliausias dirvožemio mišinys agapantams auginti turėtų būti sudarytas iš keturių privalomų komponentų: vienos upės smėlio ir lapinės dirvos bei dviejų humuso ir velėnos dalių.
Viršutinis padažas ir trąšos
Agapanto tręšimas atliekamas tik nuo pavasario pradžios iki vasaros pabaigos, du kartus per mėnesį. Pirmenybė teikiama mineralinėms trąšoms.
Perkėlimas
Jaunų agapantų persodinti nerekomenduojama dėl ypatingo šakniastiebių trapumo. Jei reikia, galite persodinti jau suaugusį augalą ir tada ne dažniau kaip kartą per trejus ar ketverius metus.
Agapanto dauginimasis
Agapanto dauginimas sėklomis
Sėti sėklas būtina lygiomis dalimis sumaišyti lapinę žemę ir smėlį, o sėklas išbarstyti į mažus griovelius pusantro centimetro gyliu. Purškikliu sudrėkinkite dirvą ir uždenkite stora permatoma plėvele arba stiklu, kol pasirodys daigumas. Kiekvieną dieną privaloma transliuoti dvidešimt minučių.Keli daigai su visaverčiais 3-4 lapais perkeliami į atskirus gėlių indus.
Agapanto dauginimasis dalijant krūmą
Šis metodas naudojamas pavasarį. Iškirptus šakniastiebius reikia miltelių pavidalu arba aktyvuota anglimi išberti, šiek tiek išdžiovinti ir pasodinti.
Ligos ir kenkėjai
Retais atvejais galimas masto vabzdžių, vorinių erkių ir pilkojo puvinio (su drėgmės pertekliumi) atsiradimas.
Agapanthus rūšys
Agapanthusų šeimai priklauso kelios dešimtys skirtingų rūšių ir hibridinių veislių, kurios skiriasi žiedkočio aukščiu, lapų forma ir dydžiu, taip pat žiedų spalva.
Agapanthus umbellatus (skėtis arba afrikinė lelija) - siekia beveik 70 centimetrų aukščio ir priklauso daugiamečiams visžaliams augalams. Tamsiai žali į diržą panašūs lapai yra apie 3 centimetrų pločio ir iki 20 centimetrų ilgio. Skėčio žiedynas, esantis ant aukšto žiedkočio, yra baltos arba mėlynos spalvos. Sėklų nokinimas baigiasi maždaug per pusantro mėnesio.
Agapanthus orientalis (rytietiškas) - visžalis žolinis atstovas, kuris nuo kitų rūšių skiriasi plačiais ir storais lapais. Augalas žydi mėlynomis gėlėmis.
Agapanthus campanulatus (varpo formos) - daugiamečiai augalai su linijiniais lapais (ilgesni nei 15 centimetrų) ir, panašiai kaip varpai, vidutinio dydžio mėlynomis gėlėmis.
